2022-05-23 1471 Peržiūros
LGBTI+

Nors pasaulis su kiekviena diena tampa vis labiau tolerantiškesnis, tačiau diskriminacijos tema dar itin aktuali. Su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria LGBTI+ žmonės mūsų visuomenėje ir kaip metams bėgant keičiasi situacija Lietuvoje, pasakoja lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

Su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria LGBTI+ žmonės šiandien?

Viena didžiausių problemų – įstatyminės bazės trūkumas. Pastaruoju metu daug kalbama apie tos pačios lyties porų teisinės apsaugos stiprinimą, bet trūksta ir su lyties tapatybės pripažinimu susijusių teisės aktų, nepriklausomai nuo to, ar asmenys nori keisti lytį, ar ne. Trūksta sveikatos paslaugų translyčiams asmenims, nes taip pat nėra priimti reikiami teisės aktai.

Remiantis tyrimais, tai viena iš grupių, kuri dažniausiai patiria diskriminaciją įvairiose gyvenimo srityse, tačiau nebūtinai dėl to teikia skundus. 2021 m. atliktais Lietuvos gyventojų nuostatų etninių ir religinių grupių atžvilgiu tyrimo bei žiniasklaidos stebėsenos rezultatais, 27 proc. apklaustųjų nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje su homoseksualiais asmenimis, net 42 proc. respondentų nenorėtų kaimynystėje gyventi su homoseksualiais asmenimis, 46 proc. – išnuomoti jiems būsto. Remiantis 2019 metais atliktu tyrimu, 55 proc. LGBT asmenų jautėsi diskriminuojami bent vienoje gyvenimo srityje, 28 proc. patyrė diskriminaciją darbo vietoje. Be to tai viena iš bendruomenių, kuri, remiantis Pagrindinių teisių agentūros tyrimais, susiduria su neapykantos nusikaltimais.

Svarbu nepamiršti ir tarpasmeninių santykių – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl daug LGBTI+ asmenų Lietuvoje vengia būti atviri (-os) apie savo tapatybę prie artimųjų, yra rizika būti atstumtiems (-oms) tėvų, senelių, kitų šeimos narių. Mokyklose besimokantys jaunuoliai (-ės) taip pat susiduria su patyčiomis dėl savo seksualinės orientacijos ar (ir) lytinės tapatybės, kartais mokytojai atsisako į asmenį kreiptis jo ar jos lytinę tapatybę atitinkančiais įvardžiais. Visuomenės požiūris šiais klausimais taip pat dar nėra vieningas ir kartais virsta neapykantos nusikaltimais.

LGBTI+ asmenys susiduria su labai plačiu iššūkių spektru ir jas visas išvardyti būtų sudėtinga, todėl būtina atsižvelgti bei įsiklausyti, kai kuri nors problema yra iškeliama viešai.

Birutė Sabatauskaitė
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė

Kokia situacija Lietuvoje buvo prieš 10 metų?

Kalbantis su LGBTI+ bendruomenę atstovaujančiomis organizacijomis identifikuojama, kad jaučiamas tam tikras padidėjęs visuomenės palaikymas, padidėjusi parama siekiant lygiateisiškumo. Tą rodo ir visuomenės nuomonės tyrimai, pvz. 2012 metais su homoseksualiais asmenimis kaimynystėje nenorėjo gyventi apie 51,6% asmenų, 2021 m. duomenimis – 42%. Tad šioks toks pagerėjimas yra.

Vis dėlto, jokių įstatyminių pasistūmėjimų į priekį neįvyko. Žinoma, džiugu, kad daugėja šeimos narių, kolegų, bendramokslių tiesiog priimančių asmenis, tačiau tai, kad Lietuva taip ilgai trypčioja vietoje, negarantuodama asmenims esminės apsaugos, esminių sveikatos paslaugų, yra gėda.

Vienintelis pokytis yra šiais metais pakeista tvarka, reglamentuojanti tam tikrus klausimus kraujo donorams. Anksčiau buvo teiraujamasi, ar vyrai turėjo lytinių santykių su kitais vyrais. Tiesa, tą tvarką lygių galimybių kontrolierė pripažino diskriminacine dar 2011 metais, tad net ir toks pakeitimas užtruko daugiau nei 10 metų.

Ar gaunate daug skundų susijusių su LGBTI+ bendruomenės teisių pažeidimais?

Skundų skaičius dėl diskriminacijos lytinės orientacijos pagrindu per 10 metų drastiškai nepasikeitė – kasmet sulaukiame vos keleto. Praėjusiais metais gavome 8 ir tai yra didžiausias skundų šiuo pagrindu skaičius per dešimtmetį.

Tačiau tai nereiškia, kad LGBTI+ asmenys nesusiduria su diskriminacija. Veikiau tai rodo tai, kad žmonės vis dar vengia kreiptis į institucijas, nes baiminasi, kad reikės atsiskleisti darbo vietoje ar švietimo įstaigoje, kad sužinos kiti. Kai kurie netiki, kad kas nors pasikeis, nes diskriminacija yra dažna kasdienybės situacija.

Remiantis Pagrindinių teisių agentūros tyrimu (2020), nacionalinėms lygybės ar kitoms institucijoms buvo pranešta tik apie 11 proc. visų per metus nuo dalyvavimo apklausoje įvykusių galimų LGBTI+ asmenų diskriminacijos atvejų, nors daugiau nei pusė respondentų atsakė žinantys, kad jų šalyje veikia lygybės institucija.

Nedidelį skundų kiekį lemia dar ir tai, kad daugybė atvejų nepriklauso Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kompetencijai, pavyzdžiui – prieš LGBTI+ asmenis nukreipta neapykantos kalba viešojoje erdvėje. Dėl jos reikėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas. Tačiau dar neseniai Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėjo bylą prieš Lietuvą, kai neapykantos kalba prieš homoseksualius asmenis teisėsaugos nebuvo vertinama pakankamai rimtai dėl diskriminacinių nuostatų. Teismai Lietuvoje asmenų įkeltą paprasto bučinio nuotrauką savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje, deja, pavadino „ekscentrišku elgesiu“, ko tikrai nedarytų tokią nuotrauką įkėlus skirtingų lyčių asmenų porai. Tad tikėtis, kad bendruomenė kreipsis yra sudėtinga, jeigu anksčiau kreipęsi asmenys nusivylė atsako trūkumu.

Kaip manote, kokios priemonės padėtų visuomenei greičiau priimti žmogų toks, koks jis yra?

Visų pirma, reikalinga įstatyminė lygybė ir aiškus tos pačios lyties asmenų kuriamų santykių, šeimų, poreikių pripažinimas. Taip pat reikalingos ir aiškios politikos priemonės diskriminacijos mažinimui. Deja, kol kas Vyriausybė tokių nėra priėmusi, nors tam yra parengta gana detali Europos Sąjungos strategija. Nors Lygių galimybių įstatymas ir draudžia diskriminaciją lytinės orientacijos pagrindu, Lietuvoje vis dar nėra teisės aktų, apsaugančių tos pačios lyties poras ir šeimas, nėra aiškiai reglamentuojamos translyčių asmenų teisės. Lytinė tapatybė, kaip draudžiamas diskriminacijos pagrindas, vis dar nėra įtraukta į Lygių galimybių įstatymą, nors to siekiame jau daugybę metų.

Ką patartumėte tiems, kurie vis dar bijo būti savimi dėl visuomenėje tvyrančios diskriminacijos prieš LGBTI+ narius?

Pirmiausiai norėtųsi pasakyti aplink esantiems asmenims, kad be galo svarbu jų palaikymas, reagavimas į įvairius žeminančius juokelius, priėmimas ir palaikymas savo artimų LGBTI+ asmenų, kolegų. Nėra daug patarimų, kurie tiktų absoliučiai visiems LGBTI+ asmenims. Kiekviena situacija yra individuali ir jautri. Tačiau svarbiausia yra priimti save ir suprasti, kad kiekvienas žmogus turi teisę būti savimi ir gyventi oriai. Tai padaryti gali padėti bendravimas su kitais LGBTI+ asmenimis, įsiliejimas į vietinės bendruomenės veiklą.