2019-05-10 280 Peržiūros
Jūros kiaulės Baltijos jūroje per pastaruosius šimtą metų pastebėtos vos du kartus (Vida Press nuotrauka)

Lietuvos jūrų muziejuje šiais metais jau 15 kartą bus švenčiama Tarptautinė jūros kiaulės diena. Šia proga lankytojai ne tik turės galimybę sužinoti visą šio gyvūno atsiradimo istoriją, bet ir pirmą kartą išvysti specialiai šiai dienai kartu su žinomu režisieriumi sukurtą trumpą animacinį filmą.

Kaip pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėja Nina Puteikienė, Lietuvos jūrų muziejus buvo pirmasis, pradėjęs minėti Tarptautinę jūros kiaulės dieną. Šio gyvūno minėjimas buvo įtrauktas į Baltijos ir Šiaurės jūros valstybių susitarimą „Astobans“ dėl jūrų kiaulių apsaugos. Tame susitarime buvo pažymėta, jog tokią dieną reikia minėti trečiąjį gegužės sekmadienį. „Kadangi aplinkos ministerija atstovavimą „Astobans“ vykdo kartu su jūrų muziejumi, tai mes ir pradėjome tą dieną minėti“, – pasakoja jūrų muziejuje dirbanti Nina.

Per penkiolika metų Jūros kiaulės diena Klaipėdoje buvo minima labai įvairiai. Kartą buvo skelbtas nuotraukų konkursas: „Kuo jūrų kiaulė skiriasi nuo tavo jūrų kiaulytės? Atsiųsk savo nuotrauką ir mes palyginsime“. Kadangi Jūrų muziejus renka statistiką bei duomenis apie jūrų kiaulių paplitimą Baltijos jūroje, būtent Lietuvos jūrų muziejuje lankytojai gali išvysti jūrų kiaulės „skulptūrą“, padarytą daugiau nei prieš dešimt metų. Tai yra kaip antspaudas, daromas nuo tam tikro daikto. „Per šį tūkstantmetį Lietuvos pakrantėje žmonės galėjo išvysti jūrų kiaulę du kartus, bet, deja, tada jos buvo jau negyvos. Jūrų kiaulė yra žinduolis ir pakliuvusi į tinklus žūsta, taip pat kaip delfinas. Būtent nuo vienos iš tų žuvusių kiaulių ir buvo padaryta „atlieja“, kuri yra eksponuojama Jūrų muziejuje, Baltijos jūros ekspozicijoje“, – lankytojų susidomėjimą skatina pašnekovė.

Lietuvos Jūrų muziejaus Edukacijos ir lankytojų aptarnavimo skyriuje kartu su režisieriumi Arūnu Eimuliu yra kuriamas animacinis filmukas apie jūrų kiaulę. Šis filmukas pasakoja istoriją ir užduoda žiūrovams klausimą: kas gi atsitiko per šimtą metų Baltijos jūroje, tame pakraštyje prie Lietuvos? Filmuke yra minimas ir garsus lietuvių gamtininkas Tadas Ivanauskas, kuris 1920 m. rašė, kaip nuo Palangos tilto stebėjo plaukiojančius jūrų kiaulių būrelius.“

Filmuke yra pasakojama, kad jūrų kiaulės pasitraukė iš Lietuvos vandenų, nes, tikriausiai, patys pradėjome elgtis kaip kiaulės: ėmėme labai daug vartoti, teršti, negailestingai žvejoti. Būtent todėl šie įstabūs, iki 1,8 metro užaugantys gyvūnai, pasitraukė į Šiaurės jūrą – ten, kur daugiau ramybės. Filmuke primenama, jog jūrų kiaulės nėra tokios kaip delfinai – jos netrokšta bendravimo su žmonėmis ir gyvena uždaresnį gyvenimo būdą. Siužete naudojamas vaizdas, kaip jūrų kiaulės stebi lietuvius per žiūronus, pagal mūsų elgesį spręsdamos, ar grįžti ar ne. Filmukas bus rodomas socialiniuose tinkluose bei Lietuvos jūrų muziejuje, ten įrengtuose ekranuose.

Nors Tarptautinė jūrų kiaulės diena muziejuje minima 15–tą kartą, tačiau didesnio žmonių susidomėjimo muziejaus darbuotojai nepastebi. „Nebūkime naivūs. Pabandykime  pafantazuoti, kas kelintas žmogus, paklaustas gatvėje, kas yra jūrų kiaulė, atsakytų į šį klausimą? Kas dešimtas, o geriausiu atveju kas penktas. Ekologinė savimonė ir gyvenimo būdo įpročiai keičiasi iš lėto. Mes visi pastebime visuomenės norą gyventi sveikiau, ekologiškiau, bet norint sekti šią madą, reikia keisti savo įpročius. Mes žinome jūrų kiaules, bet retai pagalvojame, jog, galbūt, esame sausumos kiaulės, kurios nesugeba tvarkyti savo gyvenimo ir tokiu būdu alina visą planetą. Ekologija ne visada yra patogi,  bet ji gali tapti įpročiu ne tik mums, bet ir mūsų vaikams bei proanūkiams“, – apie ateities perspektyvas kalba jūrų muziejaus atstovė.

Jūrų kiaulės dienos minėjimas praėjusiais metais (Alfonso Mažūno nuotraukos)