2022-08-23 304 Peržiūros

Džiugu, jog Vilniaus gyventojai ir miesto svečiai gali pasidžiaugti įvairių muziejų gausa, kurių ekspozicijos stebina ir žavi savo įvairove. Šiandien kviečiame iš arčiau susipažinti su Vilniaus Universiteto zoologijos muziejumi, apie kurį pasakoja dr. Grita Skujienė.

Kaip kilo idėja atidaryti muziejų?

„Zoologijos muziejaus įkūrimas siejamas su Gamtos kabinetu LDK Vyriausioje mokykloje 1774 – 1781 m., vėliau – Vilniaus Imperatoriškajame universitete. Tuo metu tai buvo vienas iš turtingiausių Europoje gamtos kabinetų (net 20 000 eksponatų). Čia kaupiami įvairūs biologiniai rinkiniai, taip pat galima naudotis Ž. E. Žilibero atvežta unikalia 3 000 tomų biblioteka, mikroskopais bei specialiais stikliniais indais zoologiniams preparatams.

1832 m. po Universiteto uždarymo eksponatų liko vis mažiau, nes dalis pradingsta, o kita dalis yra išvežama.

1855 m. grafo E. Tiškevičiaus rūpesčiu įkurtas Vilniaus Senienų muziejus. Didžioji dalis jo zoologinės ekspozicijos perkeliama iš Gamtos kabineto, kita dalis – dovanota naujai.

1865 m. Vilniaus senienų muziejus rusų valdžios liepimu buvo uždarytas, dalis eksponatų buvo išvežti, o 16 294 eksponatai (be vabzdžių) perduoti Visuomeninei bibliotekai, kurioje daug svarbios medžiagos sunyko, nes nebuvo tinkamų sąlygų tokios ekspozicijos saugojimui. 1922 m. likę rinkiniai sugrąžinti Stepono Batoro Universiteto Gamtos mokslų fakultetui, kuriame jie buvo paruošti eksponavimui. 1931 m. gegužės 10 d. Didžiojoje auloje muziejus buvo vėl atidarytas kaip Gamtos muziejus su zoologine ir geologine ekspozicija. 1932 m. zoologiniai eksponatai perduoti Zoologijos katedrai (o geologiniai – Geologijos) ir Zoologijos muziejus visą laiką buvo Gamtos mokslų fakulteto III-iame aukšte iki 2016 metų, kol buvo perkelta į naujai pastatytą Gyvybės mokslų centrą.“

Eksponatai, kurie turi istoriją

„Šiame muziejuje lankytojai gali išvysti Lietuvos ir pasaulio gyvūnus, pradedant mažiausiais kolibriais, kinivarpomis, kirstukais ir baigiant didžiausiais – raganosiu, ragasnapiu, stručiu, nilo krokodilu, anakonda.

Tačiau, muziejuje slypi ir įspūdingų eksponatų su istorijomis: Lietuvos miškų erelis, kurį padovanojo gyvą, barškuolės, sumedžiotos E. Tiškevičiaus Amerikoje, krokodilo kaukolė iš Memphio piramidės, žmogaus griaučiai iš Vilniaus anatomijos teatro, stumbro Girinio kaukolė, Vilniuje iškasto mamumo dantis, dvigalvis veršelis, aprašytas Sabaliauskaitės ,,Silva Rerum“ ir daug kitų.“

Kokios lankytojų nuotaikos vyrauja dažniausiai ir kurios amžiaus grupės žmonės labiausiai domisi muzieju?

„Lankytojus muziejuje ne visada galime priimti, nes užsiėmimų studentams metu ir ekspedicijų metu nėra muziejaus darbuotojo, todėl būtina susitarti iš anksto. Suaugusieji domisi istoriniais ir gamtosauginiais aspektais, mažiausieji džiaugiasi kiaušiniais ir jaunikliais, ieško pažįstamų gyvūnėlių ir pasakų personažų, o mokykloms organizuojamos tematinės ekskursijos.“

Ar muziejus papildomas naujomis ekspozicijomis?

„Taip, nauja yra 100 žinduolių kolekcija (dar ne visa atkeliavusi), kriauklių kolekcija ir drugių kolekcija. Muziejus nuolat atnaujinamas mokslinėmis kolekcijomis (ką surenka dirbantys VU mokslininkai ir vyresnieji studentai mokslinių tyrimų metu).“

Papasakokite apie seniausią ir naujausią muziejaus eksponatą, jo atvykimo istoriją.

„Seniausi eksponatai – uodai, siurbę dinozaurų kraują ir įklimpę gintaro gabaliukuose. Tai viena unikaliausių kolekcijų.

Naujausias muziejaus eksponatas – didysis apuokas, žuvęs Pasvalio rajone, atsitrenkęs į laidus. Žiedas ant kojos atskleidė, kad tais pačiais metais jis buvo žieduotas pavasarį, Rygos miesto apylinkėse. Jaunas paukštis nuskrido daugiau kaip 100 km ir žuvo.“