Ne paslaptis, jog kuris laikas daugelis iš mūsų patiriame nerimą dėl nežinomybės, kas bus toliau, tačiau tai yra visiškai natūralus jausmas, svarbiausia kalbėtis ir jei reikia – kreiptis pagalbos. Šiandien „Jaunimo linijos“ atstovė Rita Stanelytė pasakoja ne tik apie išaugusį besikreipiančiųjų skaičių, bet ir apie tai, kaip neramumų apsuptyje išlikti kiek įmanoma ramesniems.
Kokiomis temomis dažniausiai jaunimas į jus kreipiasi?
Į „Jaunimo liniją“ jauni žmonės kreipiasi dažniausiai jausdami psichologinį ar emocinį diskomfortą.
23 proc. visų kreipimųsi sudaro temos, susijusios su santykiais su kitais žmonėmis: su draugais, tėvais, romantiniais partneriais.
Kitos temos, kuriomis kalbamasi:
- gyvenimo prasmė 15 proc.,
- psichikos problemos 12 proc. ,
- savęs žalojimas / savižudybės 10 proc. ,
- fizinė sveikata 6 proc.
Ar pastaruoju metu pastebėjote padidėjusį besikreipiančiųjų skaičių?
Taip. Esant karo grėsmei jau kelias savaites matome padidėjusį skambučių skaičių „Jaunimo linijoje“. Jei anksčiau sulaukdavome apie 150 skambučių per parą, tai nuo vasario 24 dienos sulaukiame apie 200 skambučių per parą.
Kaip dabartinių neramumų apsuptyje išlaikyti blaivų protą?
„Jaunimo linijos“ savanoriai pataria daryti keletą paprastų dalykų:
Visų pirma: reikia įsisąmoninti, kad natūralu jausti baimę ir nerimą šiandien. Mes bijome karo, tai natūralu. Mes nerimaujame dėl neapibrėžtos situacijos ir nežinome, kas bus ateityje, tai irgi yra natūrali būsena.
Antra: svarbu apie šiuos jausmus kalbėti, išreikšti juos, o ne neigti. Raskite su kuo apie kylančią baimę pakalbėti. Jei neturite su kuo pasikalbėti „Jaunimo linija“ ar bet kuri kita emocinės paramos linija visuomet išklausys. Mes veikiame visą parą.
Trečia: svarbu suvokti, kad to, kas vyksta, mes negalime kontroliuoti. Labai svarbu susikoncentruoti į tai, ką galima kontroliuoti, ką galima pakeisti ir kaip galima bent iš dalies prisidėti prie padėties gerinimo. Galbūt galite paremti Ukrainos labdaros organizaciją, galbūt sudalyvauti Ukrainos palaikymo akcijoje? Darykite tai. Tai mažas veiksmas, bet jis svarbus.
Taip pat labai svarbu tęsti kasdienę veiklą – darbus, mokslus, būrelius, sportą ir kitas veiklas. Įprasta rutina suteikia stabilumo, nukreipia mintis nuo neapibrėžtos situacijos. Tai daugiausia, ką galime padaryti.
Prisiminkite pamokas, kurias išmokome jau pandemijos metu: „Išvėdinti“ nerimą padeda fizinis judėjimas, mankšta, namų tvarkymas, šokiai. Nusiraminti taip pat padeda meditacija, malda, humoras.
Kokie trys veiksniai daro didžiausią įtaką nerimo augimui?
Neįmanoma nusakyti konkrečių veiksnių, kurie sukelia nerimą, nes nerimas gali kilti nuo begalės priežasčių. Maža to, dažnai nerimu besiskundžiantys žmonės sako, kad jis tarsi būna su niekuo nesusijęs, bet turbūt svarbu paminėti, kad nerimas yra mūsų vidinio pasaulio signalas ir tas signalas mums praneša apie grėsmę. Ji gali kilti tiek iš išorinių, tiek iš vidinių dalykų.
Ar šiuo metu ieškote „Jaunimo linijos“ savanorių?
„Jaunimo linijai“ savanorių reikia nuolat, tiek dėl natūralios kaitos, tiek dėl didėjančio skambučių srauto, bet mūsų būsimiems savanoriams pasirengti atsakyti į pagalbos skambučius užtrunka. „Jaunimo linijos“ savanorių mokymai trunka beveik 4 mėnesius, todėl juos rengiame tik du kartus per metus. Naują savanorių atranką vykdysime rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais.