2026-01-12 20 Peržiūros

Kaip rengtis, kai jutiminė oro temperatūra viršija −15 °C laipsnių? Šiomis dienomis kelias iki automobilio ar stotelės ima panašėti į mažą ekspediciją. Kovą prieš stingdančią žiemą dažnai laimi ne brangiausia striukė, o paprasta apsirengimo sistema.

Sluoksniai, ne storis

Didžiausia klaida su kaustančiu šalčiu mėginti kovoti vienu storu drabužiu. Sunkus paltas su plonu megztiniu neretai pralaimi trims sluoksniams, kurie dirba kartu.

Pirmasis aprangos sluoksnis turi ne šildyti, o tvarkytis su drėgme. Prakaitas speige – klastingas: vos tik sudrėksta oda, kūnas ima šalti net ir apsirengus „šiltai“. Todėl medvilnė šiomis dienomis nėra draugas, o ploni funkciniai apatiniai ar merino vilna pasiteisina.

Antrasis sluoksnis – šilumos bankas. Vilna, flisas ar lengva pūkinė liemenė sukuria oro tarpą, kuris saugo šilumą, bet nevaržo judesių.

Trečiasis sluoksnis turi tik vieną užduotį: sustabdyti vėją ir drėgmę iš išorės. Kai lauke žvarbu iki kaulų, vėjas yra pagrindinis šilumos vagis. Tad striukė ar paltas turi būti vėjui atsparūs, su užtrauktuku, aukštu kaklu ir (idealiu atveju) gobtuvu.

Kaklas ir galva

Verta pasirūpinti sandarumu. Kaklo zona – kritinė: pro ją šaltis patenka po drabužiais ir gali sugriauti visą šilumos sistemą. Šalikas veikia tik tada, kai jis priglunda ir užpildo tarpus, o ne kai dekoratyviai kabo. Dar praktiškiau – kaklo mova ar aukštas vidinis sluoksnis.

Galvai reikia dviejų dalykų: šilumos ir užuovėjos nuo vėjo. Kepurė privalo dengti ausis. O kai vėjas aštresnis, gobtuvas virš kepurės atremia vėjo smūgius.

Šiltos rankos

Kai lauke kandžiojantis šaltis, pirštai pirmieji pradeda protestuoti. Jei tenka ilgiau stovėti, laukti transporto ar vaikščioti lėčiau, kumštinės pirštinės dažnai šildo geriau nei pirštuotos, nes pirštai sušyla vieni nuo kitų.

Dar viena smulkmena, kurią žmonės nuvertina: per ankštos pirštinės. Suspausta kraujotaka reiškia mažiau šilumos, net jei pirštinė atrodo stora. O telefonas žiemiškoje žvarboje tegul būna tik trumpas epizodas: ištraukei, atlikai, įsidėjai atgal į kišenę.

Kojos ir šiluma

Žmonės dažnai puikiai pasirenka viršutinę dalį, o kojas palieka „kaip visada“. Plonos termo kelnės po džinsais ar kitomis kelnėmis gali būti tas nematomas sluoksnis, kuris gelbėja.

Jei tenka daug būti lauke, vėjui atsparesnis viršutinis kelnių audinys dar labiau prideda komforto, nes vėjas per ploną medžiagą šilumą ištraukia stebėtinai greitai.

Šiltos pėdos

Šaltos pėdos sugadina visą išėjimą į lauką – ir dažniausiai kaltas ne per plonas batas, o per mažai vietos jame. Stora kojinė ankštame bate suspaudžia pėdą, kraujas cirkuliuoja prasčiau, ir sušąlame greičiau.

Geriau rinktis batus su trupučiu erdvės, kad liktų oro tarpas – jis veikia kaip natūrali izoliacija. Kojines geriau rinktis iš vilnos ar merino.

10 minučių testas

Geras apsirengimas šaltyje: kai išėjęs į lauką pirmomis minutėmis jauti lengvą vėsą, bet po 10 minučių tampa patogu.

Jei iš karto karšta, tikėtina, kad teks prakaituoti ir sušalti. Jei po 10 minučių vis dar šalta, vadinasi, kažkur nesandaru: trūksta vidurinio sluoksnio, viršutinis nepakankamai stabdo vėją, arba yra plyšys ties kaklu, juosmeniu, riešais.